Kalesninkų Mykolo Rudzio pagrindinė mokykla

Nuo ankstyvo sausio 29 dienos ryto mūsų mokykloje buvo jaučiama šventinė nuotaika. Į pirmąją pamoką pakvietęs mokyklos skambutis priminė dešimtokams, kad šiandien šimtadienis – mokytis jiems teliko tik šimtas dienų. Šimtadienis – gražiausia, linksmiausia, visų laukiama šventė. Devintokai buvo parengę ne tik įdomią programą, bet ir išbandymų dešimtokams.  Kaip žinote, sunkiausia yra auklėtojos dalia: nerimą jai kelia ne tik artėjantys egzaminai (kaip  vaikai juos išlaikys?), bet ir auklėtinių ateitis baigus mokyklą. Čia  į pagalbą auklėtojai suskubo devintokai, pasikvietę į renginį profesionalią būrėja, kuri ne tik išbūrė jos vaikų ateitį, bet ir vaizdžiai pademonstravo, kas jų laukia. Nuraminę auklėtoją, devintokai suskubo egzaminuoti dešimtokus, ar jie gerai pasirengę išbandymams, ir tik  įvertinę jų rezultatus įteikė „pusatestačius“. Bet taip lengvai dešimtokai neišsisuko – jų dar laukė priesaika auklėtojai, kad jie ne tik kiekvienais metais aplankys mokyklą, bet ir vykdys kitus įsipareigojimus, kuriuos jiems numatė devintokai. Tik tada jie gavo savo šimtadienio kalendorių, kuris padės jiems skaičiuoti  dienas, likusias  iki mokslo pabaigos. Šitaip smagiai ir išradingai buvo atšvęsta viena iš gražiausių mokyklinių švenčių – šimtadienis.

Būrelio „Žalieji draugai“ nariai ir šiemet nepamiršo žvėrelių, parūpino skanėstų: bulvių, morkų, šieno, grūdų, duonos. Atvykę autobusu į Kijučių mišką susitiko su Versekos girininku M. Menčinsku. Jis mus pavedžiojo po mišką, papasakojo, kokių čia žvėrelių esama, kaip sunku jiems žiemą išgyventi, kaip atpažinti jų pėdsakus sniege. Dėkojame girininkui už bendradarbiavimą. Vaikų klegesys ir snaigių šokis dar labiau visiems pakėlė nuotaiką. Smagu daryti gerus darbus.

Būrelio vadovė R. Lenkevičienė

Kartais kūdikiai ateina anksčiau. Pasaulį jie išvysta tokie maži, kad gali tilpti delne. Bet jų noras gyventi toks didelis, kad yra vertas stebuklo.
Stebuklus kuria rūpestingų medicinos profesionalų rankos ir tėvai, kurie kiekvieną akimirką yra šalia ankstukų, kol jie patys išmoksta kvėpuoti, kasdien užauga po gramą, po centimetrą, kad pasivytų savo bičiulius.
Visame pasaulyje kas 10-tas kūdikis gimsta neišnešiotas. Bet šiandien tai – ne nuosprendis. Tiesiog reikia daugiau laiko, daugiau kantrybės ir daugiau pastangų, kad visi išgirstų ankstuko juoką. Stebuklo laukimas visada gražu ir žavu. Ir visi tikimės, kad vaikutis ateis laiku, bus sveikas. Tačiau kartais jie paskuba. Mažyčiais pirštukais, pėdutėmis ir švytinčiomis akimis. Jiems reikia daug šilumos ir meilės. Tad mūsų mokyklos vyresniųjų klasių vaikai kartu su tėveliais mezgė mažiesiems kojinytes, kurias perdavėme Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Naujagimių skyriui. Kartu atvykę mokiniai buvo itin susikaupę, labai domėjosi, kaip mažyliai maitinasi, kam jiems reikalingos vilnonės kojinytės. Visa tai ir dar daugiau mums papasakojo šio skyriaus vedėja V. Drejerienė.

Dėkojame vedėjai V. Drejerienei už šiltą priėmimą ir malonų bendravimą.

Kartais kūdikiai ateina anksčiau. Pasaulį jie išvysta tokie maži, kad gali tilpti delne. Bet jų noras gyventi toks didelis, kad yra vertas stebuklo.
Stebuklus kuria rūpestingų medicinos profesionalų rankos ir tėvai, kurie kiekvieną akimirką yra šalia ankstukų, kol jie patys išmoksta kvėpuoti, kasdien užauga po gramą, po centimetrą, kad pasivytų savo bičiulius.
Visame pasaulyje kas 10-tas kūdikis gimsta neišnešiotas. Bet šiandien tai – ne nuosprendis. Tiesiog reikia daugiau laiko, daugiau kantrybės ir daugiau pastangų, kad visi išgirstų ankstuko juoką. Stebuklo laukimas visada gražu ir žavu. Ir visi tikimės, kad vaikutis ateis laiku, bus sveikas. Tačiau kartais jie paskuba. Mažyčiais pirštukais, pėdutėmis ir švytinčiomis akimis. Jiems reikia daug šilumos ir meilės. Tad mūsų mokyklos vyresniųjų klasių vaikai kartu su tėveliais mezgė mažiesiems kojinytes, kurias perdavėme Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Naujagimių skyriui. Kartu atvykę mokiniai buvo itin susikaupę, labai domėjosi, kaip mažyliai maitinasi, kam jiems reikalingos vilnonės kojinytės. Visa tai ir dar daugiau mums papasakojo šio skyriaus vedėja V. Drejerienė.
Dėkojame vedėjai V. Drejerienei už šiltą priėmimą ir malonų bendravimą.