Kunigo Mykolo Rudzio biografijos ir veiklos faktai
Mykolas Rudzis gimė Švenčionių apskrityje, Tverečiaus valsčiuje 1871 m. lapkričio 28 d. (pagal Julijaus kalendorių, vad. senuoju stiliumi, o pagal Grigaliaus kalendorių gruodžio 11 d.; kitos datos iki 1915 m. rudens rašinyje irgi pateikiamos senuoju stiliumi. Anot 1908 m. anketos, M. Rudzis mokėsi namie ir Švenčionių miesto rusiškoje mokykloje. Tačiau yra žinių, kad berniokas mokėsi ir Tverečiuje, kun. M. Masiulio įkurtoje slaptoje lietuviškoje mokyklėlėje. Kunigų seminarijoje Mykolas Rudzis pradėjo mokytis 1897 m. rugsėjo 1 d. Seminarijoje M. Rudzis mokėsi iki 1901 m. birželio 15 d. Į kunigus įšventintas Vilniaus katedroje birželio 24 d. Tapdamas Kalesninkų klebonu, kun. M. Rudzis 1904 m. balandžio 8 d. antrą kartą davė priesaiką carui. Mokėjo lietuvių, lenkų, baltarusių ir rusų kalbas, rašė lotyniškai.
Atvykęs į Kalesninkus, M. Rudzis iš karto ėmėsi statyti ne tik laikiną koplyčią, bet ir kitus parapijos statinius. Bažnyčia statyti pradėta 1905 m. vasarą. Naujoji Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia pašventinta 1922 m. lapkričio 14 d. Prieš I pasaulinį karą pamokslai Kalesninkų bažnyčioje buvo sakomi lietuviškai ir tik kas trečią sekmadienį lenkiškai. Vėliau M. Rudzio klebonavimo laikotarpiu stengtasi bažnyčioje išlaikyti kalbinę pusiausvyrą, nors 1930 m. lietuviški pamokslai sakyti tik 4 kartus per metus. Po M. Rudzio mirties padėtis visai pablogėjo.
Kun. Mykolas Rudzis – Lietuvių konferencijos Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18-23 d. dalyvis.
Nuo 1907 m. (ar 1906 m.?) iki I pasaulinio karo Kalesninkuose buvo rusiška dviklasė mokykla. Kun. M. Rudzis dėstė joje tikybą lietuviškai ir lenkiškai. Užėjus vokiečiams, 1915 (ar 1916?) metais kunigų M. Rudzio ir J. Mincevičiaus rūpesčiu įsteigta lietuviška pradinė mokykla, kurią paskui lenkų valdžia kelis kartus uždarinėjo, o M. Rudzis ją atkakliai gynė. Klebonas M. Rudzis rėmė neturtingus mokinus. Organizavo ir rėmė parapijoje kitas lietuviškas mokyklas, steigė ir globojo lietuviškas organizacijas, platino lietuvišką spaudą (prieš I pasaul. karą jos į parapiją ateidavo per 50 egz.). Tai buvo leidiniai “Šaltinis”, “Spindulys”, “Vienybė”, “Pavasaris”, “Garnys” ir kiti. Patsai M. Rudzis vėliau bendradarbiavo “Lietuvių tautoje”, “Vilniaus rytojuje”, “Jaunimo drauge” ir kitoje Vilniaus lietuvių spaudoje. Pasirašinėjo Žiežirbos slapyvardžiu. Lenkų okupacijos metais dėl klebono lietuviškos veiklos Kalesninkų klebonijoje būdavo dažnos kratos. “Ryto” mokykla Kalesninkuose valdžios galutinai uždaryta 1932 m. kovo 11 d. Draugijos vadovybės ilga kova nedavė vaisių. 1933m. rugsėjo 12d. kunigas Mykolas Rudzis mirė. “Vilniaus aušros” 1933 m. Nr. 10 išspausdintame nekrologe rašoma: “Šalia Dievo ir Bažnyčios meilės a. a. kun. Mykolas buvo nepaprastai darbštus ir sumanus kovotojas už lietuvybę. Pastatęs Kalesninkuose didelę bažnyčią ir trobesius kun. Mykolas, gyvendamas ten 29 metus gaivino ir palaikė vietinių lietuvių širdyse skaisčią krikščioniškąją Tėvynės meilę. Daug dirbo, bet daug ir kentėjo. Bemaž per visą klebonavimo laiką sirgo džiova”.
Visą gyvenimą paskyręs Kalesninkų apylinkės žmonių ganytojiškai globai ir švietimui, taurus lietuvis patriotas kun. Mykolas Rudzis amžino poilsio atgulęs Kalesninkų bažnyčios šventoriuje.
Šaltinis: Česnulis, Vytautas Valentinas “Kalesninkų parapijos atgimimas“ Voruta: Trakai 2013
