Miškas – ypatingas pasaulis, gyvas grožio įsikūnijimas gamtoje, džiaugsmo, įkvėpimo, šviesių jausmų šaltinis. Miškuose auga medžiai, kurie yra gyvybės Žemėje pirmtakai. Su medžiais susijusi visa žmonijos istorija. Jie mus traukia, padeda suvokti savo vietą pasaulyje. Kuris žmogus buvo arčiau medžio: ar tas, kuris prieš porą tūkstantmečių matė jame stebuklą – augimo galią, dievybės išsišakojimą, jos kalbėjimą lapuose, ar mūsų dienų žmogus, žinantis cheminę medžio struktūrą, jo augimo paslaptį, jo lapų paskirtį… Žinoti, pažinti daiktą, reiškinį – dar nereiškia būti arčiau jo. Keista, kad mokslas tartum atstūmė žmogų nuo gamtos, išmetė iš visumos, iškėlė virš jos. Naujų santykių su gamta mes dar neieškom. Tad ir einam į ją kaip į užkariautą žemę, kur galima plėšti, žudyti, naikinti… Dažnai be jokios prasmės. Žmogaus ir gamtos vienovę, jų kraujo ryšį jaučia ir išpažįsta ne mokslas, o menas. Mokslui gamta – laboratorija, o menui – namai ir šventovė, žmogui – vertingiausia, ką jis gali turėti gyvenime. Miškų, girių svarbą netrunkame pamatyti daugelyje savo gyvenimo sričių. Kad ir ūkyje, nes tai, ką matome aplink, pagaminta iš medžio, taip pat miškas mus aprūpina malkomis. Miškas mus saugo – miškai tarsi didžiuliai gamtos namai, teikiantys prieglobstį daugeliui augalų, gyvūnų ir net retkarčiais – žmonėms. Taip pat miškai valo mūsų atmosferą, šalindami iš jos anglies dioksidą ir išskiria deguonį, be kurio žemėje nebūtų gyvybės. O ką jau bekalbėti apie tai, kad miškai veikia mūsų kūrybiškumą – miškai skatina žmonių smalsumą, todėl kasmet miške apsilanko daug žmonių, kurie ieško psichinės ir fizinės pusiausvyros. Žmonės neretai atranda ją ir patiria pasitenkinimą miško aplinkoje, kurioje pilna ramybės, laisvės ir grožio. Miškas – tai įvairių garsų, kvapų, spalvų dermės skirtingais metų laikais šaltinis. Neabejokime miško galia, visai žmonijos egzistencijai būdingas glaudus ryšys su mišku ir tai atsispindi mūsų kultūroje. Pažiūrėkime į jos atspindžius mitologijoje, religinėse apeigose, literatūroje ir mene. Visą tai lemia miško dydis ir didybė, įspūdis, kurį jis palieka žmogaus vaizduotėje.
Žmogau, tu net neįsivaizduoji, kaip smarkiai kenki miškui jį šiukšlindamas ir niokodamas. Dabar milžiniški medžiai kertami, miškai nyksta, o mes prarandame metų metais kauptą, puoselėtą išmintį. Kad atstatytume ryšį su medžiais, nepakanka juos sodinti. Mes visi labiau turime rūpintis žeme ir savo aplinka.
